Štai jau ir gegužės pabaiga - nė nepajutau kaip ji priartėjo. Tik va, ta nuolatinė saulės šviesa padeda suvokti, kad tikrai atitolome nuo žieminės tamsos. Saulei patekėjus 4 valandą ryto ir džiuginant mus iki nuostabaus saulėlydžio apie 11 vakaro (nors, iš tikrųjų šviesa užsilaiko nuo 3 valandos ryto iki vidurnakčio) net ir vėsiam orui esant pajunti, kad vasara jau čia. Medžiai taip pat jau sprogsta, tad netrukus "ledo žemė" sužaliuos visu gražumu. Nors, ko gero, jums, esantiems žemyne, toks mano vasaros aprašymas skamba keistokai...
Darbų pastaruoju metu netrūksta, mat ir kepykla įžengė į vasarinį sezoną. Dabar Sólheimar kavinė atidaryta kiekvieną dieną, parduotuvė "Vala" taip pat sulaukia daugiau klientų, o ir Reykjavík'o parduotuvės parduoda vis daugiau mūsų gaminių (ypač naujų ekologiškų veganiškų sausainių iš linijos "Hnellur"), tad kartais vos spėjam suktis ir tenka prašyti pagalbos iš pašalies. Bet tuo tikrai nesiskundžiu - čia taip pat, lyginant su žiemos periodu, dabar daug smagiau.
Hraunprýði gyvenimas taip pat nuolat kinta. Sulaukėm poros World Wide Friends grupių, apsistojančių su mumis porai savaičių, pavasario praktikantų grupė jau po truputį planuoja grįžimą namo, o juos pakeisiantys būsimi Hraunprýði gyventojai vasarai atvyks birželio pradžioje. Tiesa, turiu pripažint, kad tas senbuvio jausmas ganėtinai keistas - rodos tavo namai, tavo tvirtovė, o štai ima ir įsiveržia į ją tuntas naujakurių...
O rytoj švęsiu savo gimtadienį. Ir dėkosiu likimui už puikius metus. Gal net rasiu kokią žvakę užpūst tikėdamasi, kad ateinantys taip pat nenuvils.
Linkėjimai Lietuvon. Pasimatysim po trijų mėnesių...
